Spauda rašo
Sertifikuoti pastatų statybininkai neskuba

„Sertifikuojant tiek naujus, tiek eksploatuojamus pastatus labai svarbu tiksliai apskaičiuoti pastato energijos sąnaudas. Atitvarų šilumą izoliuojančių savybių įvertinimui naudoju termovizinę diagnostiką bei skaitmeninio modeliavimo programas, nustatau atitvarų šiluminę varžą. Minėta precizinė matavimo įranga nėra privaloma sertifikuojant pastatus, bet matavimo rezultatai pateikia objektyvų pastato atitvarų apšiltinimo įvertinimą siekiantiems iš anksto numatyti ateityje galinčius atsirasti defektus bei jų išvengti. Teko sertifikuoti pirmąjį daugiabutį gyvenamąjį pastatą Vilniuje, Sėlių g. 29/2, kuriame yra įrengtos prekybinės patalpos, požeminis garažas ir butai. Šis pastatas priskirtas B klasei, o energijos sąnaudos tesiekia 125 kWh/kv.m (naudingo ploto) per metus. Tai gana geras rodiklis, kuris rodo, kad energija naudojama efektyviai, todėl tokio pastato rinkos kaina turėtų būti aukšta. Užsakovai labai dažai klausia, kaip reikia apšiltinti pastato sienas ar stogą, kad pastatas būtų priskirtas B ar C energinio naudingumo klasei. Kiekvienas pastatas unikalus, todėl projektuojant naujus ar eksploatuojamus pastatus, šiluminės izoliacijos sluoksnio storis apskaičiuojamas pagal statybinių techninių reglamentų reikalavimus. Tačiau pastato energiniam efektyvumui turės įtakos ne vien sienų ir stogo šilumą izoliuojančios savybės, bet ir pastato šilumos šaltinis, vėdinimo sistema bei šildymo prietaisai. Pavyzdžiui, pastato energijos efektyvumo klasė bus F ar G, jeigu pagrindinis šilumos šaltinis – krosnis, nors visų atitvarų šilumą izoliuojančios savybės ir puikios“, - teigė pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas Rolandas Samajauskas.

Išsamiau apie tai skaitykite Genės Drungilienės straipsnyje „Sertifikuoti pastatų statybininkai neskuba” laikraštyje „Statybų žinios“ 2007 05, Nr. 2