Loading...

Energetinio naudingumo sertifikavimas

Energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas Rolandas Samajauskas atlieka pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikavimą: įvertina pagrindinius pastato rodiklius, pateikia energinio naudingumo gerinimo rekomendacijas bei išduoda sertifikatą. Kreipkitės telefonu: (+370) 615 91275, el.p.: info@psb.lt. Energinio naudingumo sertifikatas reikalingas:

  • Priduodant naujai pastatytą pastatą;
  • Parduodant ar išnuomojant būstą. 
Energinio naudingumo sertifikavimas – tai procedūra, kurios metu yra nustatomas pastato ar jo dalies skaičiuojamasis energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas, priskiriant energinio naudingumo klasei bei išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikavimas. Pastatų energinio naudingumo klasė išreiškiama devynių klasių sistema (nuo A++ iki G).

Kada energinio naudingumo sertifikavimas yra privalomas?

  1. Užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
  2. Užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą.
  3. Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas).
  4. Didesniems kaip 250 kvadratinių metrų naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams.
  Kada energinio naudingumo sertifikavimas neprivalomas?
  1. Pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda.
  2. Maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
  3. laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
  4. nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
  5. atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
  6. poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
  7. nešildomiems pastatams;
  8. avarinės būklės pastatams, kurių atnaujinimas atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.